Parašė Creatium· 2011 Gru. 27 15:12:44
#1
Tobulėjant tinklalapių kūrimo technologijoms, web-meistrai skuba jas panaudoti praktikoje – dabar mūsų nebestebina HTML5 naujovės, "JQuery" efektai ar
CSS gudrybės. Bet tuo pačiu svetainės tampa lėtesnės, ir tai rodo statistikos skaičiai, rašo internetinis portalas "Webmonkey".
Internetas "storėja", ir šis pokytis vien tik per pastaruosius metus sudarė 25 procentus. Taip taip, nagrinėjant 1000 lankomiausių svetainių, vieno puslapio vidutiniškas “svoris” pakilo ketvirtadaliu – nuo 626 kB iki 784 kB. Tai gana ženklus padidėjimas – o, be abejo, kuo sunkesnis puslapis, tuo jis lėčiau kraunasi.
Naujausi duomenys ateina iš "HTTP archive" tarnybos, kuri pateikia duomenis apie tinklalapių svorį. Kaip turbūt galima tikėtis, didžiausią naštą sudaro paveiksliukai – 451 iš minėtų 784 kB. Tačiau vien tik iliustracijų negalima kaltinti staigiu puslapių "pasunkėjimu".
"Pingdom" tarnybos atstovai išnarstė duomenis iš "HTTP Archive" ir pateikė išvadą – pagrindinis lėto užsikrovimo kaltininkas yra programinis "JavaScript" kodas.
CSS failai irgi didėja gana sparčiai, bet kadangi jie apskritai yra palyginti maži, tai jų procentinis pailgėjimas nesudaro kritinės masės.
Citata iš minėtųjų "Pingdom":
Jeigu žiūrėtume paprastai į [internetinio puslapio] svorį, tai didžiausia jo dalį sudaro paveiksliukai, bet greičiausiai augantis turinys yra tikrai "JavaScript" kodas. Pagal užimamą vietą "JavaScript" užima antrąją vietą po paveiksliukų.
CSS turinys per metus padidėjo 25 procentais – tai gali atrodyti gana daug, bet čia kalba eina apie sąlyginai nedidelius failiukus. Tačiau svarbu visgi ir tai, kad absoliučiai visi turinio tipai auga pagal savo vidutinį svorį. Panašu, kad šio aspekto optimizavimas yra pamirštas arba nustumtas į antrą planą.
"Pingdom" ir toliau dramatizuoja padėtį – jie teigia, kad išplėtus tyrimą už "Top1000" tinklalapių ribų, vidutinis puslapio svoris išauga net iki 1 megabaito.
Taigi, tinklalapiai tampa sunkesni ir lėtesni, ir natūraliai kyla klausimas – ar tai tikrai svarbu? Visgi, interneto ryšys visame pasaulyje greitėja, o mobilieji 3G ir 4G tinklai vis labiau plečiasi. Taip pat reikia paminėti ir interneto naršyklių gamintojų pastangas tobulinti puslapių apdorojimo varikliukus. Tad ar tikrai reikia rūpintis tais kilobaitais?
Didesni ir sunkesni puslapiai tampa problema tik tada, kai jų proceninis didėjimas aplenkia atitinkamą interneto greičio bei naršyklių gamintojų tobulėjimą. Juk tokie tinklalapiai gimsta neatsitiktinai – tai natūrali evoliucija, rezultatas besiplečiančių funkcijų rato. Bet teigti, kad visi jūsų lankytojai turi greitą internetą, tikrai nereikėtų, ypač globaliame pasaulio kontekste, kur Pietų Korėjos gyventojams tinklalapiai kraunasi akimirksniu, o tų pačių Jungtinių Valstijų mažesniems miesteliams tenka vargti su lėtesniu ryšiu.
Kas labiausiai neramina, žvelgiant į pateiktus duomenis, yra procentinis pastovus augimas. Jeigu 25 procentų šuolio tendencija išliks, tai jau po penkerių metų vidutiniškas puslapis svers net 2.5 MB. Ir atkreipkite dėmesį – tai yra vidurkis: daug puslapių bus žymiai žymiai didesni. Tikėtis, kad interneto greitis didės atitinkamai kartu su tuo svoriu, yra gana rizikinga.
Tuo pačiu metu iš savo tinklalapių išmesti pažangias
JavaScript technologijas būtų taip pat neteisinga. Bet didžiausia keistenybė yra klausimas, kodėl rimtų ir įtakingų tinklalapių kūrėjai nevengia apkrauti savo puslapių sunkiomis funkcijomis, nuo kurių vartotojų pasitenkinimas mažėja – tyrimais įrodyta, kad lankytojai dažnai nebesugrįžta į svetaines, kurios pastoviai kraunasi ilgiau negu kelias sekundes.
Kyla klausimas – o ką gi daryti? Siūlome "Web Page Test" tarnybą, kurios pagalba gausite pradinį supratimą, kaip kraunasi jūsų svetainė
bei ką galima joje optimizuoti. Taip pat naudingas įrankis tuo požiūriu yra "Google Page Speed". Dar vienas neįkainojamas pagalbininkas – įskepis "YSlow".
Galite taip pat pabandyti naudoti CSS3 vietoj fono paveiksliukų, užtikrinti, kad jūsų skriptai kraunasi per CDN bei optimizuoti svetainę mobiliems įrenginiams.
Šaltinis:
Technologijos.lt
Redagavo Creatium· 2011 Gru. 27 15:12:01
Parašė Creatium· 2011 Gru. 27 16:12:45
#3
emotive parašė:
Tingėjau iki galo skaityti, bet! OMFG, svetainių svoris vidutiniškai pakilo nuo 626 kB iki 784 kB? Seriously? O kad interneto greičiai didėja ne aritmetiniu, bet progresiniu greičiu tai jau nesvarbu? Vis vien turime kurti 99' stiliaus tinklapius, kurių HTML kodas užima 50 eilučių, o CSS 20 eilučių ir jokių IMG, o ką jau kalbėti apie JS.. JUOKDARIAI ir bevertis straipsnis.
Vertėjo pabaigti skaityt iki pabaigos :)
Rašoma, kad jeigu ir toliau bus toks didėjimas - 25%, tai po kelių metų vidutinis tinklalapis svers 2.5 Mb. Tai jau tikrai daug. O kur dar reklamos, kurias labai mėgsta sudėt visi.
Interneto greičiai nedidėja aritmetine progresija tikrai. O kai didėja - tai ne visur. Taip, Lietuvoje iš esmės tinklalapio dydis nėra pagr. veiksnys tiems, kurie turi 100 mb/s internetą. O kurie neturi? Arba kitose šalyse, kurie neturi?
Esmė, kad jeigu toliau vyks toks didėjimas, tai kažin ar spėsim pasivyt su interneto greičiais.
Parašė Faitas.· 2011 Gru. 27 17:12:50
#4
Sveiki, nedažnai čia užeinu, bet norėčiau aš irgi įsiterpti į šią temą.
Pasaulyje nežinia kiek tinklapių atsinaujina per minutę ir to pasekoje kiti tos tematikos puslapiai įgauna konkurencija. Tai priverčia ir kitus puslapius tobulėti - nesibaigiantis ciklas.
Kas apie
CSS, tai kai kur vietoj tų paveikslėlių, pvz. kur yra gradient tool panaudotas, tai galima panaudoti ir
CSS -moz savybę, nebūtinai karpyti ir dar padidinti puslapio svorį. Ne vienintelis veiksnys yra puslapio svoris, yra dar ir informacijos svoris, kuris taip pat kenkia puslapio krovimo greitį. Pavyzdžiui svetainėse, kuriose yra labai daug informacijos,
MySQL užklausos panaudojamos daugybę kartų ir taip dar padidina krovimosi greitį. Jei kiekvienas programuotojas atsižvelgtų į cache (duomenų saugojimą į atmintį), tai puslapius tikrai greičiau krautų. Ne kiekvienas puslapis turi specialistus, kurie apie tai nusimano 100%.
Viename forume skaičiau, kad reikia atrasti galimybę, tam tikrose vietose išvengti
MySQL užklausų. Pavyzdžiui, jei puslapio turinyje rašoma kiek buvo atidarytas puslapis, tai galima išsaugoti puslapio log'uose (*.txt failuose) - kur kas greičiau kraus.
Dar vienas veiksnys puslapio krovimo greičiui - darbdavio kišenės tuštumas.
Moka daugiau - kokybė didesnė, moka mažiau - kokybė mažesnė.
Taip pat svarbus ir puslapio suprojektavimas. Kaip minėta straipsnyje, kiekviename puslapyje yra nereikalingų funkcijų, kurios tik užima vietą ir naudoja serverio resursus. Protinga būtų, jei tas funkcijas pašalintų arba sugalvotų, kaip jas išjungti ir reikiant įjungti.
Faitas.