---

Teko stebėti visa ši procesą nuo pradžių ir iki galo, kaip buvo iš tikrųjų viskas įgyvendinta, net žvaigždės visko ir pilnumoj nežino, bet manau tai ne esmė, tai praeitis, rezultatas pasektas, malonu buvo matyti penkių skirtingų profsąjungų atstovus kartu (Lietuvos vidaus reikalų sistemos respublikinė profesinė sąjunga, Lietuvos valstybės tarnautojų profesinė sąjunga, Valstybinės mokesčių inspekcijos profesinė sąjunga, Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga, Prokuratūros darbuotojų profesinė sąjunga) tai manau svarbiausiai, žmonės aiškiai pamatė, kas jos atstovauja ir kad jai labai norima, galima nuversti net kalnus. O praktiškai visa šita nematomą darbą parengė ir atliko tris žmonės, galutinį rezultatą nulemia būtent vadovo ir jo komandos sugebėjimas suderinti tas skirtingas ir, kaip dažnai gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio- nesuderinamas ar net priešiškas, nuomones bei nukreipti oponuojančių pusių energiją ir individualius sugebėjimus bendro tikslo linkme. Tai nepaprastos kantrybės, ištvermės bei diplomatijos sugebėjimų ir nemenkų organizacinių gabumų reikalaujantis darbas, kurio iš išorės ar pašalies žiūrint beveik niekada nesimato. Tuo tarpu galutinį komandinio, kas ne visada taikytina individualiam, darbo rezultatą mato ir pastebi visi.
Nors šio atveju, praktiškai niekas netikėjo pergale, o kai kas tiesiog tuos žmones bandė pažeminti.
O veiksmų seka buvo tokia, iš pradžių užleido bombonešius, paskui prasidėjo artparengimas sunkiąją artilerija ir reaktyviniais minosvaidžiais, paskui - užnugaryje išsilaipino specpaskirties desantas, o galiausiai į ataką pakilo šturmo būrys. Tokia dabar profsąjungų kovos taktika ir strategija Lenkiu galvą šios akcijos organizatoriams - strategams ir taktikams.
Nes gaunasi kaip, apačios negali taip kaip yra gyventi, o viršūnėlės negali taip kaip yra valdyti. O priežastį viso to paprasta. Kas dabar valdžioje, o gi buvęs raudonasis maras, bukim bėdni, bet teisingi, kaip mes gavome LT nepriklausomybę, kam ji labiausiai buvo reikalinga, ogi tuo metu buvusiems sovietinėms nomenklatūrininkams, jie buvo spaudžiami ir kontroliuojami iš Maskvos, jiems reikėjo laisvės, biznio laisvės, jie ja ir gavo, kai tik Lietuva įgavo nepriklausomybe, jie iškarto praturtėjo, kodėl taip gavosi, nes jiems to reikėjo, bet kadangi jie buvo įpratę dirbti ne sąžiningai, tai ir tas praturtėjimas (prichvatizacija) buvo neskaidri, liaudiškai sakant, viskas buvo pasidalinta tarp savųjų, tos dalybos tesėsi ir dabar, kodėl žlugdoma valstybės tarnyba, nes jiems tai naudinga, kuo tos tarnybos silpnesnės, to juos mažiau kontroliuoja, tuo mažesnė galimybė, kad tie nešvarus dalykai išplauks į paviršiu. O jai kokia tarnyba apie ką nors prabyla, jos vadovui nukerta galva, t.y. jis greitai būna pakeičiamas. O tas kuris tyli ir nieko nedaro, tas prabūna savo kėdėje po kelias kadencijas. Tai va, visada pamąstykite plačiau ir gyliau, niekada nieko šiaip sau nebūna daroma. O šios valstybės tarnautojų pergalės esmė, kad valstybės tarnautojai ir pareigūnai pirma karta paspardė užpakaliukus socialdemokratams, tai kad ir ne žymi, bet pergalė. Dar kartą nuoširdžiai sveikiname valstybės tarnautojus, kūrė savo nuosekliu ir ištvermingu darbu, įrodė visai Lietuvos Respublikos visuomenei ir politikams ką gali solidariai ir solidžiai veikiančios profesinės sąjungos pasiekti be trepsėjimo kojomis, be ultimatumų ir gąsdinimų, be grasinimų piketais, manifestacijomis ir streikais, be durų trankymo, mojavimo kumščiais ir plakatais, be ā€˛lipimo ant bačkosā€œ. Gaila, kad ne visi čia lankantis supranta aplamai apie ką eina kalba. Tai toks yra tas tiesos momentas.