Temos pavadinimas: WordPress, Shopify ir PHPFusion programuotojų bendruomenė :: Mistika [NSO / Vaiduokliai]

Parašė mXt· 2007 Rugp. 8 20:08:42
#8

Septintas anonimo laiškas (2005-11-17)


Pateiksiu apie Serpą šiek tiek mūsų komandos narių surinktų geologinių faktų:

Išmatuotas planetos diametras buvo maždaug 7 218 mylių {~11 614 km}

Sunkio jėga {planetos} paviršiuje buvo 9,60 m/s2.

{Planetos} apsisukimo periodas buvo maždaug 43 valandos.

Mūsų komandoje buvo du geologai (jie taip pat buvo lygiagrečiai apmokyti biologai). Pirmas dalykas, kuri padarė geologai, buvo sukurtas visos planetos žemėlapis. Pirmas žingsnis buvo padalinti planetą per pusę, taip sukuriant ekvatorių. Tada jie nustatė šiaurinį ir pietinius pusrutulius. Kiekviename pusrutulyje jie sukūrė po keturis kvadrantus.

Galiausiai, jie nustatė ā€˛šiaurinį ir pietinįā€œ polius. Tai buvo pats paprasčiausias būdas ištirti planetą. Dauguma ebeniečių bendruomenių buvo išsimėčiusios netoli ekvatoriaus. Tačiau, buvo bendruomenių įsikūrusių ir į šiaurę nuo ekvatoriaus, kiekviename šiaurinio pusrutulio kvadrante. Nebuvo jokių bendruomenių poliuose. Pietiniame polyje buvo dykuma. Tai buvo tuščia žemė, kurioje nebūdavo jokių kritulių ir niekas tame rajone neaugo.

Ten buvo vulkaninės kilmės uolienų ir dalyje tolimųjų {extreme} pietų buvo uolienų dykuma. Temperatūra pietiniame polyje buvo užfiksuota tarp 90 laipsnių ir 135 laipsnių pagal Farenheitą {32-57 laipsnių pagal Celsijų}. Keliaujant iš pietinio poliaus toliau į šiaurę pirmame kvadrante komanda aptiko išmestų iš žemės gelmių {extrusive} uolienų. Tai liudijo apie vulkaninį aktyvumą toje srityje. Mūsų komanda atrado daug vulkanų šiame rajone.

Tame regione komanda aptiko keletą išsiveržimų plyšių, kuriuose kaupėsi stovintis vanduo. Vanduo buvo patikrintas, jame buvo didelis kiekis sieros, cinko, vario ir kitų nežinomų chemikalų. Keliaudama iš rytų į antrą kvadrantą komanda daugiausiai matė tokius pat vulkaninių uolienų laukus.

Tačiau vienoje savotiškoje vietovėje netoli antro kvadranto šiaurinio krašto komanda rado druskožemių lygumą {Alkali Flat}. Ʋemėje juos {tokius pat darinius} suformuodavo šaltiniai tekantys į dykumą ar sausą vietovę. Mūsų komanda aptiko sukietėjusį purvą aplipusį šarminėmis druskomis. Šioje teritorijoje augo šiek tiek augalų.

Keliaudama į trečią kvadrantą komanda aptiko savotiškas erozijos suskaidytas žemes {Badlands} ā€“ sausą teritoriją, kurią kirto gilios daubos su augančia reta augmenija. Daubos ar slėniai buvo ypatingai gilūs, kai kurie siekė 3 000 pėdų {~914 metrų} gylį.

Šiame regione komanda pamatė pirmąjį Serpo gyvūną. Jis buvo panašus į šarvuotį. Tas padaras buvo ypatingai agresyvus ir bandė kelis kartus užpulti komandą. Ebeniečių vedlys pasinaudojo kažkokiu garsiniu prietaisu (fokusuoto {sonic-directed} garso spinduliu), kad nugintų padarą į šalį.

Keliaujant į ekvatorinį regioną, mūsų komanda aptiko dykumos gamtovaizdžius, išmargintus augmenijos lopų. Komanda rado daug vandens padavimo iš artezinių šulinių kišenių žemės {drėkinimui}. Šis vanduo buvo pats šviežiausias, jame buvo tik nežinomų chemikalų. Jis buvo skanus, ebeniečiai jį gėrė bei naudojo. Mūsų komanda vis vien jį virino, nes per bakterijų auginimo testus buvo pastebėtos nežinomos bakterijos.

Keliaudama į šiaurinį pusrutulį, komanda stebėjo didelius klimato ir gamtovaizdžio pasikeitimus. Vienas komandos narys, kuris teritoriją aklai pavadino {coined} šiaurinio pusrutulio pirmuoju kvadrantu, pervadino ją ā€˛Mažąja Montanaā€œ. Komanda rado medžius, panašius į visąlaik žaliuojančius Ʋemės medžius. Ebeniečiai melžė tuos medžius. Baltas skystis būdavo išgaunamas ir geriamas.

Šiame regione buvo rasta daug kitokios augmenijos. Buvo rasta stovinčio vandens {telkinių}, galbūt papildomų iš artezinių šulinių ar per išsiveržimus atsiradusius plyšius. Vienoje vietovėje matė pelkę. Aptikti pelkėtoje vietovėje augantys dideli augalai. Ebeniečiai tuos augalus naudojo maistui. Augalo svogūnai buvo labai dideli. Svogūno skonis buvo panašus į meliono.

Galų gale mūsų komanda persikraustė į vietovę, esančią šiaurinio pusrutulio pirmame kvadrante. Joje buvo pakenčiamos temperatūros [50-80 laipsnių {10-27 laipsniai pagal Celsijų}] ir gausūs kiekiai šešėlių. Ebeniečiai mūsų komandai įkūrė nedidelę bendruomenę. Daugumą likusių planetos tyrinėjimų buvo atlikta iš šio taško. Komanda tik vieną kartą tyrinėjo pietinį pusrutulį, kad surinktų geologinę informaciją.

Dėl didelio karščio komanda nusprendė nebegrįžti {ten}. Komanda tęsė tyrinėjimus šiauriniame pusrutulyje, kuriame, komandai keliaujant link šiaurinio poliaus, temperatūra žymiai nukrito. Komanda aptiko kalnus, iškylančius iki 15 000 pėdų {4 572 metrų} aukščio, ir slėnius nusileidžiančius žemiau bazinės žymės, kurią komanda nustatė kaip ā€˛jūros lygįā€œ. Buvo rasti vešlūs žali laukai, kuriuose augo savotiška žolė-svogūnai {contained bulbs}. Komanda tuos laukus juokais pavadino {coined} ā€˛dobilų laukaisā€œ, nors svogūnai nebuvo dobilai.

Radiacijos lygis šiauriame pusrutulyje buvo mažesnis nei prie ekvatoriaus ar pietiniame pusrutulyje. Šiauriniame poliuje oras buvo šaltas ir komanda pamatė pirmuosius sniego ženklus. Sniego paklotai buvo netvarkingai išmėtyti aplink šiaurinį polių. Kiek buvo matuota, giliausioje vietoje sniego buvo maždaug 20 pėdų {~6,1 metrų}.

Temperatūra buvo konstanta 33 laipsniai {~0,5 laipsnių pagal Celsijų}. Mūsų komandai niekada nepavyko aptikti temperatūros svyravimų šiame regione. Ebeniečiai negalėjo ilgai ištverti šiame regione. Jie kentėjo nuo aukščiausio laipsnio hipotermijos. Komandos vedlys nešiojo kostiumą panašų į skafandrą su įrengtais šildytuvais.

Mūsų komanda rado buvusių žemės drebėjimų įrodymų. Palei šiaurinį kraštą pietiniame pusrutulyje buvo rastos {žemės} trūkių plyšiai {fault lines}. Buvo rastas lupimasis sluoksniais {Exfoliation} kartu su išmestomis {extrusive} uolienomis, kurie liudijo apie magmos tekėjimus praeityje.

Tyrimams Ʋemėje Mūsų komanda parsigabeno šimtus dirvos, augalijos, vandens ir kitų daiktų pavyzdžių. Per ekspedicijas mūsų komanda atrado daug gyvūnų rūšių. Keisčiausias buvo ā€˛žvėrisā€œ, kuris atrodė kaip didelis jautis. Ʋvėris buvo baikštus ir niekada nebuvo pastebėtas agresyviai nusiteikęs.

Kitas žvėris atrodė kaip kalnų liūtas, tik turėjo ilgą kailį aplink kaklą. Ʋvėris buvo smalsus, bet ebeniečiai jo nelaikė pavojingu.

Tiriant pietinio pusrutulio ketvirtą kvadrantą komanda aptiko labai ilgą ir didelį padarą, kuris atrodė kaip gyvatė. Kaip paaiškino ebeniečiai, šis padaras buvo ā€˛mirtinasā€œ. Padaro galva buvo didelė, joje buvo beveik žmogiškos akys. Tai buvo vienintelis kartas, kai mūsų komanda panaudojo savo ginklus ir nužudė padarą.

Neatrodė, kad ebeniečius sujaudintų tai, kad komanda nužudė padarą, bet jiems nepatiko, kad buvo panaudotas ginklas. Komanda pasiėmė keturis .45 kalibro koltus (standartinius, gaminamus kariškiams) ā€“rankinius ginklus ir keturis M2 karabinus ā€“ šautuvus. Nudaigojusi padarą, mūsų komanda atliko jo skrodimą. Vidiniai organai buvo keisti ir niekuo nepriminė Ʋemės gyvatės. Išmatavus, padaro ilgis buvo 15 pėdų {~4,6 metrų} ilgio ir 1,5 pėdų {~46 centimetrų} diametro. Komandą ypatingai sudomino akys.

Tiriant akis aptikti kūgiai, primenantys žmonių akis. Akyje buvo rainelė, o iš galo buvo didelis nervas, panašus į optinį nervą, einantį į padaro smegenis. Smegenys buvo didelės, daug didesnės nei bet kurios Ʋemės gyvatės. Komanda norėjo suvalgyti padaro mėsą, bet ebeniečių vedlys mandagiai pasakė jiems ā€˛Neā€œ.

Anonimo laiškas (2005-11-18)

[atsakymas į konkrečius klausimus]

Serpo vandens telkiniuose, kiek mums žinoma, nebuvo jokių žuvų. Kai kuriuose telkiniuose netoli ekvatoriaus tikrai buvo keistai atrodančių padarų, panašių į ungurius (maži maždaug 8-10 colių {20-25 centimetrų} ilgio) ir kurie tikėtina buvo sausumos ā€˛gyvatėsā€œ pusbroliai. Netoli pelkių buvo kažkas panašaus į džiungles, bet ne tokios džiunglės kaip mes įsivaizduojame.

Dėl ginklų. Buvo ilga diskusija apie ginklus. Galiausiai, ebeniečiai nusileido. Taip mūsų komandos nariai nusprendė dėl viso pikto pasiimti ginklus. Ne kovoms, Dievas liudininkas, nes mūsų komanda buvo ženkliai viršyta skaičiumi, bet tik saugumo sumetimais. Neužmirškite, dvyliktukas buvo visi kariškiai, todėl ginklai jiems leido JAUSTIS saugiai. Pastebėjimas iš šalies. Jie pasiėmė tik po 50 šovinių kiekvienam rankiniam ginklui ir po 100 šovinių kiekvienam šautuvui.

Anonimo laiškas (2005-11-20)

Perskaitęs apie Serpo projektą Dr. Sagano pastabas, kurios apima apie 60 skaičiavimais prikištų puslapių. Aš aptikau vieną paragrafą, kuris tvirtina, kad norint panaudoti Keplerio dėsnį Serpo planetos atveju, reikia tiksliai keisti {vary} abiejų saulių sukeltą gravitacinę trauką, veikiančią Serpą. Ne taip kaip Ʋemė, Serpas, neturėjo didelių planetų, tokių kaip Jupiteris ar Saturnas, veikiančių {jo} gravitacinę trauką. Serpo gravitacinė trauka Dr. Saganui buvo kažkas niekada anksčiau nematyto.

Yra daug paveiksliukų ir skaičiavimų paremiančių tai. Aš persiųsiu juos vėliau. Stebėkite savo grupę {Have your list stay tuned}.

Anonimo laiškas (2005-11-25)

Atsiliepdamas į audringai vykstančias diskusijas, išsaugotas šios svetainės komentarų skyrelyje, aš norėčiau pritarti šiam garsaus grupės fiziko paaiškinimui:

Svarbiausia teorija (iš esmės įrodyta) yra Niutono atvirkščių kvadratų gravitacijos dėsnis. Paprastoms sistemoms, Keplerio dėsniai yra gauti iš to kaip atrodo planetų {orbitų} sprendimai (paprasčiausiu atveju, viena planeta besisukanti apie masyvią saulę). Sudėtingesniais atvejais (kai planeta veikiama dviejų saulių, kelių planetų ar kas ten bebūtų) jūs privalot grįžti prie Niutono dėsnio ir išspręsti daugelio kūnų uždavinį, kuriam reiktų kompiuterio. Šiuo atveju Keplerio dėsniai tėra aproksimacija, nes jie tinka tik paprasčiausiems atvejams.