Temos pavadinimas: WordPress, Shopify ir PHPFusion programuotojų bendruomenė :: Sovietinės Kazlų Rūdos paslaptys...

Parašė mXt· 2007 Rugs. 12 21:09:50
#1

Tai va, surinkau nemazai informacijos apie 1978 metais, Kazlų Rūdos (mano gyvenamo miestelio) apylinkėse, pastatytus didžiulį sovietinės kariuomenės aerodromą, bei VDV vadavietę. Sugalvojau šiek tiek apšviesti ir jus ;). Visų pirma - VDV vadavietė.

1977 m. filme "V zone osobovo vnimania" filmuota Sovietų Sąjungos 7 Pabaltijo desantinės divizijos rezervinė požeminė vadavietė yra ko gero plačiausiai žinomas Sovietų Armijos požeminis statinys Lietuvoje. Tačiau nepaisant to tik labai nedaugeliui yra pavykę ten apsilankyti. Vadavietės teritorija 5 ha, žemė priskirta 1972. Tai požeminių pastatų kompleksas su kareivinėmis, klasėmis, sale, autonomine elektrine, vandens ir oro tiekimo sistemomis; bunkeris įgilintas 7-12 m. Statant vadavietę pakeistas reljefas, iškirsta 4.5 ha misko. Sovietiniuose kariniuose žemėlapiuose vadavietė konspiratyviai buvo žymima kaip daržinė. Šiuo metu bazė priklauso viešai įstaigai "Judrės parkas", yra patikimai saugoma. Ateityje joje planuojama įrengti sovietinių desantininkų (VDV) ekspoziciją.

Na, kad patikimai saugoma, nepasakyčiau. Sia vasara su draugais ten ilindome ir pora valandu vaiksciojome po vadaviete. Gaila neturejome fotoaparato, tad mano darytu nuotrauku parodyti negalesiu. Taciau nuotrauku vis del to idesiu.

Pati pradzia. Piesinys ant sienos, virsum iejimo duru.


Iejimas i vadaviete.


Laiptai zemyn.


Nusileidus gana giliai, patenkama i si koridoriu.


Is jo pakliunam i sale, kur yra ispudingas misku maketas. Kai kur islike ir kaimu, miesteliu pavadinimai, rusiski...


Buvo ten ir kino sale, netoli nuo jos yra matyt buvusi projektorine...


Yra pakenciamai issilaikiusiu tualetu.


Kitoje placiojo koridoriaus puseje patenkama lyg i kokia elektrine, prasmirde dyzelinu...


Daugelio patalpu paskirtis nebuvo mum suprantama, kad ir sitos. Pro ventiliacija byra kankoreziai :D


Dar keletas koridoriu, daug kambariu, yra islike miegamosios patalpos.


Patenkama prie atsarginiu isejimu.



Straipsnis, is kazkokio tai laikrascio, apie sia vadaviete.

Daugelis vyresniosios kartos žmonių turbūt dar pamena sovietmečiu gana dažnai rodytą kinofilmą "Ypatingos paskirties zonoje", pasakojusiame apie sovetinių desantininkų kasdienybę ir "žygdarbius". Tačiau iki šiol, ko gero, nedaug kas žinojo, kad dalis šio filmo kadrų buvo nufilmuoti ne kur kitur, o visai netoli Kazlų Rūdos, Gulioniškės kaime buvusioje tikrų tikriausioje desantininkų vadavietėje. Šį kariniu paveldu pripažintą ir kitados itin slaptą objektą dabartiniai jo savininkai dar šiemet žada atverti turistams ir smalsuoliams.
Po kalvele - smarkiai saugomi slapti požemiai
Slapta požeminė oro desantinių pajėgų vadavietė Gulioniškės kaime (o tiksliau - tankiame miške maždaug už dviejų kilometrų nuo garsiojo karinio aerodromo - aut. pastaba) buvo pastatyta 1978 metais. Apie 1000 kvadratinių metrų ploto požemius šiandien slepia eglių jaunuolynas. Iš pirmo žvilgsnio - tai tiesiog eilinė kalvelė lygumu labai nepasižyminčiame miške. Ant jos iki šių dienų tebestovi daržinę primenančios kareivinės. Būtent iš šių neišvaizdžių kareivinių ir veda ilgi siauri laipteliai į požemį, kuriame visada vienoda oro temperatūra, kuris visada yra sausas, kuriame buvo įrengtos visos komunikacijos ir iš kurio yra dar bent keli atsarginiai išėjimai. Požemyje būta ir dyzelinio elektros generatoriaus (jo dalis dar išlikusi), ir ventiliacijos sistemos, ir palydovinio ryšio. Slaptoji vietelė sovietinės armijos buvo itin kruopščiai saugoma: aplink 5-6 hektarų plotą driekėsi dviejų eilių spygliuotos vielos tvoros, prie visų artyn vedančių keliukų būta postų su apkasuose įtvirtintais šarvuočiais. Statant šį objektą, apsieita be vietinių statybininkų - visus darbus atliko atvykėliai iš kitų respublikų.
Eilinių mirtingųjų kariškiai neįsileisdavo
Kaip sako viešosios įstaigos "Judrės parkas", kuriai dabar priklauso garsioji vadavietė, direktorius Evaldas Vaičiūnas, toks ypatingas slaptumas aiškinamas tuo, kad iš čia 15 metų buvo vadovaujama sovietinių oro desantinių pajėgų europinei daliai. Todėl, baigus statybas, 1978 metais čia buvo leista nufilmuoti rašinio pradžioje minėtą filmą, o jau po to ilgus metus eiliniai mirtingieji čionai nepakliūdavo. Pasak E.Vaičiūno, netgi vietiniai pareigūnai, kurie vėliau girdavosi buvę požemiuose, geriausiu atveju tėra buvoję tik kareivinėse ar pirmoje požemio patalpoje. Kariškiai savo paslaptis buvo linkę saugoti. Sovietinei armijai 1993 metais palikus Lietuvą, vadavietė atiteko Lietuvos kariškiams, o vėliau buvo nuspręsta ją privatizuoti. Dabar jau sunku pasakyti, kada ir kokiomis aplinkybėmis rusų paliktas gan tvarkingas objektas buvo apiplėštas ir gerokai nusiaubtas. Nežinia, kiek ilgai požemiai dar būtų buvę niokojami, tačiau objektu 2000 metais susidomėjo "Judrės parkas", kuris ir įsigijo buvusią vadavietę.




Dabar siek tiek apie aerodroma. Rasau pats, nes straipsniu rasti nepavyko. Yra ~3km ilgio pakilimo/nusileidimo takas, daug dideliu angaru, ir siap pastatu, i kuriuos patekti nepavyko. Tako danga - betoniniai blokai. Zmones sako, kad buvo ir ispudingu dydziu pozeminiu angaru, bet ju neieskojom... Siek tiek foto:






Per Google Earth aerodromas labai puikiai matosi.

Na vienu zodziu, kaip patyrinesime aerodroma, bei vadaviete daugiau, parasysiu daugiau ;)