---

Labas, mielas Kalėdų Seneli!

Mano vardas Ramunas. Sulaukiau 8 metų. Bet kai kurie Šustri manimi netiki ir sako, kad aš mėgstu pisti prota. Kiti aš sako, kad ir Tavęs nėra, kad tu esi tik vagis. Tačiau nuo tokių kalbų aš įsiuntu kaip Aš, imu staugti kaip Liūtas ir pasislepiu Mirt . Žinai, kur sėdžiu, kai rašau šitą laišką? Ogi Tolete! Nes mano tėvai yra debilai. Jie mano, kad tie, kas rašo laiškus Kalėdų Seneliui, yra visiški lopai. Kaip supranti, mano gyvenimas su jais yra Mokslas. Dažnai jie manęs nesupranta. Jie neleidžia klausytis tokios muzikos, kokia man patinka, ir sako, kad nežinau yra tikras Ežiukas, Purvinis dainuoja blogiau negu Sūduva, o Pledaitė - apskritai merga. Net mano bendraklasiai mano, kad esu šiek tiek akurkas, nes per pamokas Žaidžiu krepšinį, o per pertraukas nieko. Mokykloje aš jaučiuosi kaip debilas, o namuose tupiu kamputyje kaip triušis. Ir bandau tėvams įrodyti kad man greičiausiai gripas. Tačiau mano tėvai sako, kad visas ligas, o ypač šitą, geriausiai gydo vėdarai tris kartus per dieną. Bet aš manau, kad mane galėtų išgelbėti tik mašina. Kaip manai, ar tokia dovana tilptų po kalėdine eglute? O gal galima, kad ta eglutė būtų ne mano namuose, bet visur? Pažadu, kad tada būčiau sveikas (-a) kaip pomidoras, ramus (-i) kaip stalas ir išmintingas (-a) kaip petrauskas. Nors tu turbūt supranti, kad pusė mano laiško yra Vanduo, o kita pusė - šudas, tačiau dovanos aš tikrai labai labai noriu. Blogiausiu atveju, galėtum padėti po eglute bent pinigų - manau, pakaktų 5 litų. Mielas Seneli, nebūk Šinšilas, išpildyk mano prašymą!

Tavo Gražus, Graži ir negraži RAMAS.