---

Kur bėga degtinė, kur spiritas teka,
Tai mūsų tėvynė, skurdi Lietuva;
Čia broliai pijokai rusiškai šneka,
Čia skamba po kaimus Minedo daina.
Bėkit, bėkit, mūsų naminukės, į bačkas didžiausias!
Ir skambėkit, mūsų dainos, po šalis skurdžiausias!

Kur rausta pijokai, kur naminę verda
Ir mūsų bravorą pilstos,
Kur sode storoji bobutė senuką trankydama vaikos,
Ten mūsų sodybas keleivis atras.
Kur pijokai, naminukė, kur stora bobutė,
Ten tėvynė, ten sodybos, ten sena bobutė.

Ar giedri išaušta rytai be pagirių,
Ar krinta po dalgiu pijokai lankos,
Ar dreba nuo šalčio naminukės darytojai miškuos, -
Mums savo tėvynė skurdi visados.
Ar rytas be pagirių išaušta, ar kaitri žmonos pirtis grįžus namo,
Tu skurdžiausia, Lietuva - matute!

Ar šviečia mums dvi saulės, ar rūkas akyse,
Tu mūsų skurdžiausia pacanų šalis!
Čia vodka mūsų aplaistyta žemė,
Čia tiek atminimų atranda širdis!
Ar laiminga, ar varguose, visados tu miela,
Kokybiška degtine taip turtinga ir brangiu spiritu kaip siela!

Čia Jogaila garsiai girtuokliavo,
Ties žalgiriu kudašių išnešęs;
Čia bočiai už spiritą tiek amžių kariavo;
Čia mūsų tėvynė ir buvo, ir bus.
Čia kur Jogaila mus ir Vilnių pragėrė,
Bus per amžius, kaip ir buvus, Lietuvos tėvynė skurdi!

Apsaugok, Aukščiausis, tą silpną ir nuvalkiotą šalį,
Kur mūsų sodybos, kur bočių kapai ištrankyti!
Juk tėviška girto tėvo Tavo malonė daug gali!
Mes Tavo per amžius girti neišsipagirioję vaikai.
Neapleisk, Aukščiausis, mūsų ir skurdžios tėvynės,
Maloningas ir girtas per visus baliukus!


Tai tikrasis lietuvos himnas.