- Pirmuoju punktu manau laisvai galima išstatyti dizaino spalvų derinimą. Spalvas suderinti yra privaloma, jeigu norit sukurti tikrai patrauklų dizainą. Tinklalapio dizainas jokiu būdu negali „rėžti" lankytojo akių. Dažniausiai ryškios spalvos pasirenkamos norint pabrėžti jaunatvišką stilių ir dažniausiai yra naudojamos radijų, muzikos, žaidimų portalams. Tačiau, jeigu jau pasirenkama naudoti ryškias spalvas, yra būtina atsižvelgti į tai, ar patogu lankytojui bus skaityti informaciją puslapyje, ar jis galės jame išbūti ilgiau, ar buvimas jame nevargins. Taip pat labai svarbu yra ir dizaino vientisumas.
- Antroje vietoje mano manymu turėtų būti šrifto parinkimas. Šis punktas gan stipriai susijęs su pirmuoju. Parenkant tinklalapio dizaino šriftą labai svarbu parinkti šriftą, kuris būtų taip pat (arba bent jau mažu skirtumu) matomas visose didžiausiose OS platformose ir taip pat būtų atvaizduojamas visose populiariausiose naršyklėse. Prie šių šriftų galima priskirti: Arial, Tahoma, Verdana, Times New Roman, Georgia, MS Serif ir kt. ne tokius populiarius šriftus (daugiau jų galima pamatyti čia (anglų k.)). Viename puslapyje rekomenduojama naudoti ne daugiau, negu 2 skirtingus šriftus. Pasirinkus tinkamą šriftą , taip pat labai svarbu yra parinkti ir tinkamą jo dydį. Dydis turi būt ne per mažas (mažesnį negu 12px dydžio šriftai gali būt sunkiai įskaitomi žmonėms su regos problemomis). Renkant dydį žinoma reikia atsižvelgti ir į šrifto stilių (kai kurie šriftai yra kitaip atvaizduojami, negu kiti, nors ir nustatytas vienodas dydis). Ko gero pati dažniausia dizainerių daroma klaida yra parinkta netinkama šrifto spalva. Tai gali nemažai įtakoti lankytojo sprendimą lankytis jūsų sukurtame portale, nes paprasčiausiai jis negalės patogiai skaityti jame pateiktos informacijos. Dažniausiai (ypač pirmame punkte išvardintuose ryškių spalvų dizainuose) yra nustatomas 10-11px dydžio baltos spalvos šriftas. Toks sprendimas vaizdine prasme atrodo tikrai gerai, tačiau nereikia pamiršti ir skaitymo patogumo. Naudojant tokius mažus šriftus tamsiame fone reikėtų rimtai pamąstyt tarpus tarp eilučių, arba net žodžių. Tai gali nemaža dalimi pakelt skaitymo patogumo lygį. Ta pati situacija ir su juodos spalvos šriftu baltame fone. Žinoma, jeigu yra naudojamas didesnio dydžio šriftas, skaitymo problemų nekyla, todėl nėra būtina didinti tarpus tarp eilučių arba žodžių.
Renkant šriftą žinoma reikia atsižvelgti ir į bendrą vaizdą, kurio dydžiąją dalį sudaro būtent tekstai. Taigi, trumpai tariant, jūsų kuriamo dizaino tekstai turi būt lengvai skaitomi (ne tik puikiai matantiems žmonėms, tačiau turintiems ir regos problemų), atrodyti puikiai bendrame dizaino vaizde.
- Šioje vietoje drąsiai gali puikuotis tinklalapio dizaino išdėstymas. Įšdėstymas turi būti parinktas taip, kad lankytojas lengvai ir patogiai surastų jam rūpimiausią informaciją. Taip pat dizainas neturi būti perkrautas, lankytojo dėmesys neturi būti blaškomas. Į išdėstymą be abejo yra įtraukiama ir reklamos vietų parinkimas. Reklama yra reklama ir jos tikslas yra pritraukti kuo daugiau potencialių klientų, vartotojų. Tačiau tinklalapio, kuriame yra reklama, lankytojas yra taip pat svarbus ir jo išlaikymas turėtų būti ne mažiau vertinamas, negu reklamos pritraukiami klientai. Reklamos plotai turi būti parinkti taip, kad tinklalapio lankytojas galėtų reklamos netrukdomas surasti jam reikiamos informacijos. Taip pat, norint išlaikyti atitinkamą tinklalapio dizainą, rekomenduojama prieš talpinant reklamą pasitarti su dizaineriu, kad jis galėtų patarti kokiose vietose toji reklama galėtų būti talpinama (jeigu toji vieta nėra iš anksto numatyta).
- Ketvirtoje vietoje paminėsiu jau sukurto tinklalapio dizaino dydį. Sakydamas dydį turiu omenyje ne plotį, arba aukštį, o svorį. Tai yra ypač aktualu lankytojams, kurie negali pasigirti ypač greitu internetu. Tinklalapio krovos laikui sumažinti yra nemažai būdų. Daugelis jų yra iš techninės tinklalapio pusės, tačiau aš trumpai paminėsiu būdus, kurie gali būt įgyvendinti kuriant dizainą, arba vėliau jį koduojant:
- be abejo visų pirma reikėtų gerai apmąstyti kur ir kokie elementai yra tikrai reikalingi. Dažniausiai nepatyrę dizaineriai „prigrunda" įvairiausių gražių elementų ir paveiksliukų, kurie nei padeda lankytojui, nei sukuria kažkokią malonią aplinką ir galų gale net nedera prie viso dizaino, bei jį apkrauna.
- dizaine naudojamų elementų išsaugojimas tinkamu tipu. Ko gero niekam ne paslaptis, kad dažniausiai tinklalapių dizainams kurti naudojame Adobe Photoshop programą. Ko gero visos naujesnės šios programos versijos turi galimybę išsaugoti paveikslėlius tinklalapiui, pavadintą „Save for web & devices...". Ši funkcija leidžia tuos pačius paveikslėlius išsaugot taip, kad jie užimtų kuo mažiau vietos (mažiau svertu). Ko gero dažniausiai visus paveikslėlius saugome .jpg, arba .png formatu. Tačiau tai yra tik iš dalies gerai. Saugant naują paveikslėlį reikėtų atsižvelgti į jo spalvų kiekį bei dydį. Mažesnius paveikslėlius yra rekomenduojama saugot .png, arba netgi .gif formatu. Taip galima gaut puikios kokybės dizaino elementus neprarandant jų kokybės. Didesniems paveikslėliams, jeigu jie turi daugiau spalvų, rekomenduojama saugoti .jpg formatu (taip maksimaliai išsaugoma spalvų kokybė). Galbūt kai kurie iš jūsų naudojat ir kitas programas, skirtas kurti dizainams ir jose nėra tokios funkcijos. Tokiu atveju galite pasinaudoti puikiu interneto įrankiu, skirtu būtent paveikslėlių dydžių mažinimui.
- kur tik įmanoma, naudoti ne paveikslėlius, o CSS ir HTML pagalba sukurtus elementus. Tokie elementai neužima nė kiek vietos, todėl galima taip pat nemažai išlošti greičio. Įvairių elementų kūrimą ypač palengvina naujieji CSS 3.0 ir HTML5 standartai. Tačiau jie dar nėra oficialiai išleisti ir ne visos naršyklės juos palaiko. Todėl, deja, teks dar truputi to palaukti.
- Ko gero paskutinis mano šiame straipsnyje (tačiau ne visame dizaino kūrime) punktas būtų dizaino suderinamumas su visomis populiariausiomis naršyklėmis. Šis punktas ko gero labiau tiktų koduotojams, tačiau ne paslaptis, kad dabar didžioji dalis dizainerių tuo pačiu koduoja savo, ar kitų dizainerių, atliktus darbus. Suderinamumo problema buvo jau ko gero nuo senų senovės (na, ne nuo Romos imperijos laikų, tačiau nuo internetinių puslapių ir naršyklių atsiradimo tai tikrai). Didžiausias šių laikų koduotojų (ir iš dalies pačių dizainerių) galvos skausmas yra dizaino atvaizdavimas Internet Explorer naršyklėje. Šios naršyklės pastoviai naudojamų versijų ko gero yra daugiau, negu kitų (tikrai nemaža dalis žmonių naudoja Internet Explorer 5-8 ir jau po truputi 9 versijas). Praktiškai visos šios naršyklės versijos dizainą ir visus jo elementus atvaizduoja skirtingai. Todėl koduojant (ir jį kuriant) reikia nemažai pasukti galvą, kad maksimaliai suderinti atvaizdavimą tarp visų naršyklių. Derinant atvaizdavimą reikia užtikrinti ne tik tai, kad lankytojas matys tą patį ką ir kiti, tačiau ir tai, kad lankytojas galės naudotis visomis pagrindinėmis tinklalapio funkcijomis. Tai ypač aktualu tinklalapiams, kurie naudoja naujausių technologijų skriptus, kurie suteikia tinklalapiui WEB 2.0 „išvaizdos". Ypač populiarėja tokių skriptų naudojimas navigacijos priemonėse. Būtent tam reikėtų skirti didžiausią dėmesį, nes ne visos naršyklės palaiko tokius standartus ir tai gali lankytojui sudaryti nemažai nepatogumų skaitant jūsų puslapį. Tai yra aktualu ir dizaineriui - kuriant dizainą būtina atsižvelgti į tai, kad lankytojas galės naudotis bent pagrindinėmis dizaino elementų funkcijomis.
Štai ir išvardinau ko gero pagrindinius punktus į kuriuos manau tikrai būtų pravartu atsižvelgti kiekvienam pradedančiąjam, na ir pažengusiam, web dizaineriui.
Taip pat tiems, kurie kuria tinklalapius, rekomenduočiau pasiskaityt ir kitus su efektyvumu susijusius straipsnių.
Jeigu norite šį straipsnį patalpinti savo tinklalapyje, prieš tai suderinkite viską su manimi (mano kontaktus galite rasti mano profilyje). Naudojant (gavus mano sutikimą) jį kituose puslapiuose privaloma nurodyt straipsnio autorių (mane).