Programavimo kalba: JAVA 

 2008-09-24

 JAVA - objektiškai orientuota programavimo kalba, 1991 metais sukurta Džeimso Goslingo ir kitų Sun Microsystems inžinierių. Apie ją oficialiai paskelbta 1995 metų gegužės 23 d., o išleista tų pačių metų lapkritį. Java (pradžioje vadinta Oak) kalbos pirminis tikslas buvo pakeisti C++ kalbą.

Paskirtis:

• + Kuriant Java, pagrindiniai tikslai buvo šie:
• + Kalba turi būti objektiškai orientuota.
• + Kalba turi būti nepriklausoma nuo naudojamos platformos (beveik nepriklausoma).
• + Savyje kalba turi turėti priemones ir bibliotekas komunikacijai tinklu.
• + Kalba turi būti suprojektuota taip, kad kodas iš nutolusio šaltinio būtų vykdomas saugiai.

Struktūra:

Java platforma yra sudaryta iš trijų pagrindinių dalių:

• J2SE - Java 2 Platform, Standard Edition. Tai Javos širdis, šioje platformoje yra pateikiamos visos bazinės bibliotekos ir įrankiai, kurie naudojami komandinės eilutės ir grafinę sąsają turinčioms programoms (pvz., naudojančioms Swing karkasą) kurti. Net ir ši paprasčiausia dalis jau visiškai palaiko CORBA.
• J2EE - Java 2 Platform, Enterprise Edition. Ši dalis skirta kurti informacines verslo sistemas. Tiesiog J2SE yra papildoma įvairiomis technologijomis, suteikiančiomis galimybę kurti Web programas (Java Servlet, JavaServer Pages, JavaServer Faces ir t.t.), išskirstytas sistemas, apibrėžia daugkartinio panaudojimo komponentus (Enterprise JavaBeans), pateikia šūsnį standartų ir t.t.
• J2ME - Java 2 Platform, Micro Edition. Tai platforma, kuri pateikia įrankių rinkinį kurti programas tokiems mobiliems įrenginiams, kaip mobiliesiems telefonams, delniniams kompiuteriams ir t.t.

Java kalba parašytos programos, į ekraną išvedančios tekstą „Sveikas, pasauli!", pavyzdys:

public class SveikasPasauli
          public static void main(String[] args)
                System.out.println("Sveikas, pasauli!");

Kalbos ypatybės:

 Java programavimo sistemoje programuotojo parašytas kodas kompiliuojamas ne į procesoriui specifinę, o į tarpinę formą. Ši tarpinė forma nepriklauso nuo procesoriaus tipo ar operacinės sistemos, todėl iškart tinka vykdyti įvairiose aplinkose. Pirmosiose java versijose tarpinis kodas buvo interpretuojamas, todėl Java pelnė lėtai dirbančios platformos reputaciją. Dabartinės sistemos tarpinį kodą paprastai prieš vykdydamos kompiliuoja (just in time compiling), todėl vykdymo greitis panašus ar tik nežymiai mažesnis. Java turi „natyvią sąsąją", kurios pagalba nesunku ją jungti ir su esančiomis C, C++ ar FORTRAN bibliotekomis. Dažniausiai to prireikia jei būtina naudoti šiomis kalbomis parašytas matematines ar kitokias bibliotekas.

 Masyvo rėžių tikrinimas java programuotojams padeda išvengti sunkiai aptinkamų programavimo klaidų, sukeliančių atidėtą katastrofą.

 Svarbi Java sistemos dalis yra šiukšlių surinktuvas. C ar C++ programuotojas turi rašyti kodą, kuris atėjus laikui „naikina" nebereikalingas duomenų struktūras, išlaisvindamas jų užimamą atmintį. Klaidos neretai „pakabindavo" programą, o senesniais laikais paprastai ir visą operacinę sistemą. Java šiukšlių surinkėjas pats nustato, jog struktūra nebenaudojama ir jos užimama atmintis gali būti panaudota kam kitam.

 Įvairios Java programos dalys nesunkiai gali būti vykdomos lygiagrečiai (multithreading).

 Java taip pat turi gerai išvystytą refleksijos sistemą.

 Pradedant naujesne 1.5 versija, java kalba taip pat palaiko „bendrybes" (angl. generics), kurios primena aiškesnį, paprastesnį praeityje kai kuriose kalbose buvusių makrokomandų variantą. Nuo 1.6 versijos java palaiko skriptus - galimybę vykdyti simbolių eilutės kintamajame esantį kitos programos tekstą, jam keičiantis duomenimis su gaubiančiąja programa.

  Šiuo metu esama tiek komercinių, tiek ir atviro kodo (GNU Classpath, Apache Harmony) Java programų vykdymo sistemų. Java sukūrusi Sun microsystems 2006 m lapkričio mėnesį paskelbė, jog per keletą metų palaipsniui pereina prie atviro kodo modelio, pateikiant visas java programai vykdyti reikalingas dalis su GPL licencija, papildyta sujungimo išimtimi.

Keletas programos teksto apipavidalinimo rekomendacijų:

1. Klasės vardas pradedamas didžiąja raide. Jei šis vardas susideda iš kelių žodžių, kiekvienas žodis taip pat pradedamas didžiąja raide (TaiManoKlase).
2. Kintamojo ir metodo (funkcijos) vardas pradedamas mažąja raide. Jei šis vardas susideda iš kelių žodžių, tai kiekvienas kitas žodis pradedamas didžiąja raide (bankoKodas, keistiBankoKoda()).
3. Konstantų vardai rašomi didžiosiomis raidėmis (PI).
4. Skaitymo metodai prasideda get, keitimo - set (getName(), setName())
   (aišku, žodelius get/set geriau pakeisti savais, lietuviškais, pvz., gauti/keisti)
5. Jei grąžinamas loginis tipas boolean, tai metodas prasideda is (isEmpty(); lietuviškas variantas - yraTuscias()).

Komandos formatas :

                             jar  parametrai  failųVardai

Parametrai :

c - sukurti naują archyvą;
m - panaudoti aprašymo (manifest) failą; jo vardas yra antras sąraše;
M - nekurti aprašymo (manifest) failo;
t - parodyti archyvo turinį;
x - ištraukti (paimti iš archyvo) nurodytus failus; praleidus ištraukia visus;
f - pirmas failas sąraše bus archyvo vardas;
0 - archyve failai nesuspaudžiami.

                             Pavyzdys:

jar  cf archyvas.jar *.class Kadrai/*.gif

Autorius (C) Algimantas Janarauskas, 2008